Papildomi kilogramai kaupiasi palaipsniui, o \u017emogaus organizmas prie to prisitaiko, tod\u0117l j\u0173 \u017ealingas poveikis pasirei\u0161kia ne i\u0161 karto. Net ir tie, kurie turi antsvorio, ne visada imasi priemoni\u0173 savo svoriui kontroliuoti, nors nutukimas yra daugiau kaip 200 lig\u0173 rizikos veiksnys. O tie, kurie band\u0117 tai padaryti patys arba padedami dietologo, da\u017enai nusivilia, nes numet\u0119 10 kg, v\u0117l priauga 15 kg.<\/p>\n\n\n\n
2023 m. Lietuvos sveikatos b\u016bkl\u0117s ap\u017evalgoje teigiama, kad 2019 m. nutukusi\u0173 suaugusi\u0173j\u0173 dalis padid\u0117jo iki 18 proc. ir buvo didesn\u0117 u\u017e Europos S\u0105jungos (ES) vidurk\u012f. Ta\u010diau nerim\u0105 tur\u0117t\u0173 kelti ne tik tai, kad beveik kas penktas suaug\u0119s m\u016bs\u0173 \u0161alies gyventojas yra nutuk\u0119s, bet ir tai, kad nutukimas prisideda prie mir\u010di\u0173, kuri\u0173 galima i\u0161vengti. Vertinant mirtis, kuri\u0173 buvo galima i\u0161vengti taikant prevencijos ir sveikatos prie\u017ei\u016bros priemones, Lietuvoje mirtingumo rodikliai yra vieni did\u017eiausi\u0173 ES. 2020 m. i\u0161vengiamas mirtingumas padid\u0117jo iki 340 mir\u010di\u0173 100 000 gyventoj\u0173. Palyginimui, ES vidurkis yra 180 atvej\u0173 100 000 gyventoj\u0173. Toje pa\u010dioje ap\u017evalgoje taip pat teigiama, kad ma\u017edaug 44 proc. vis\u0173 2019 m. Lietuvoje u\u017eregistruot\u0173 mirties atvej\u0173 gali b\u016bti susij\u0119 su elgsenos ir aplinkos rizikos veiksniais. O apie 25 proc. vis\u0173 mir\u010di\u0173 (9500 mir\u010di\u0173) l\u0117m\u0117 su mityba susij\u0119 rizikos veiksniai (\u012fskaitant ma\u017e\u0105 vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173 vartojim\u0105, didel\u012f cukraus ir druskos suvartojim\u0105). \u0160is rodiklis gerokai vir\u0161ija ES vidurk\u012f, kur su mityba susij\u0119 rizikos veiksniai l\u0117m\u0117 17 proc. mir\u010di\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Kod\u0117l nutukimas toks pavojingas? Nutukimas skatina \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos sutrikimus (arterin\u0119 hipertenzij\u0105, koronarin\u0119 \u0161irdies lig\u0105), diabet\u0105, ateroskleroz\u0119, tul\u017eies p\u016bsl\u0117s akmenlig\u0119, kepen\u0173 surieb\u0117jim\u0105, osteoartrit\u0105 (s\u0105nari\u0173 ligas), gili\u0173j\u0173 ven\u0173 tromboz\u0119, miego apn\u0117j\u0105 ir nevaisingum\u0105. Nutukimas didina insulto rizik\u0105 ir gali sukelti toki\u0105 pa\u010di\u0105 smegen\u0173 neurodegeneracij\u0105 kaip ir Alzheimerio liga.<\/p>\n\n\n\n
Nutuk\u0119 \u017emon\u0117s turi didesn\u0119 rizik\u0105 susirgti daugiau nei 18 r\u016b\u0161i\u0173 v\u0117\u017eiu (kr\u016bties, gimdos, storosios \u017earnos, tul\u017eies p\u016bsl\u0117s, skrand\u017eio, stempl\u0117s, kepen\u0173, kasos, kiau\u0161id\u017ei\u0173, inkst\u0173, prostatos ir kt.), o jei jie suserga v\u0117\u017eiu, prognoz\u0117 ir mirties rizika yra blogesn\u0117. Nutuk\u0119 \u017emon\u0117s paprastai serga ne viena, o keliomis l\u0117tin\u0117mis ligomis. Da\u017eniausios i\u0161 j\u0173 yra arterin\u0117 hipertenzija, diabetas, s\u0105nari\u0173 ir stuburo ligos bei depresija.<\/p>\n\n\n\n
Perspektyva b\u016bti u\u017edarytam tarp keturi\u0173 sien\u0173 buvo nepriimtina.” J\u016brat\u0117 mano, kad jos svorio metimo kelion\u0117 pana\u0161i \u012f daugelio moter\u0173: „Tikriausiai, kaip ir visi kiti, kai buvau jauna, apk\u016bnumas man netrukd\u0117. B\u0117gant metams kilogramai vis did\u0117jo. Po kiekvieno gimdymo priaugdavau 10 ar daugiau kilogram\u0173. Ta\u010diau d\u0117l savo svorio nejau\u010diau jokio skausmo ar apribojim\u0173: lankiau linijinius \u0161okius, savaitgalius leisdavau m\u016bs\u0173 sodyboje, pri\u017ei\u016br\u0117jau g\u0117lynus. Ligos atsirado palaipsniui: pirmiausia – auk\u0161tas kraujosp\u016bdis ir vaistai jam kontroliuoti, paskui diabetas – ir dar daugiau vaist\u0173. \u017dinoma, stengiausi numesti bent kelis kilogramus: I\u0161band\u017eiau \u012fvairias dietas, protarpin\u012f badavim\u0105, bet svoris vis augo. Supratimas, kad reikia kreiptis \u012f specialistus ir b\u016btinai mesti svor\u012f, at\u0117jo tada, kai prad\u0117jo smarkiai skaud\u0117ti kelio s\u0105narius. Vaistai buvo prakti\u0161kai nenaudingi, kiekvienas \u017eingsnis sukeldavo skausm\u0105. Kelion\u0117s \u012f m\u016bs\u0173 sodyb\u0105 tapo kankinimu, jau nekalbant apie \u0161okius. Gydytojas paai\u0161kino, kad d\u0117l mano k\u016bno svorio ir mechanin\u0117s perkrovos susid\u0117v\u0117jo kelio s\u0105nario kremzl\u0117 ir j\u0105 reikia operuoti. Kartu jis \u012fsp\u0117jo, kad turiu numesti svorio, nes d\u0117l per didelio svorio susid\u0117v\u0117s ir kiti s\u0105nariai, o net ir pakeistas s\u0105narys d\u0117l per didelio svorio susid\u0117v\u0117s grei\u010diau. Tuo metu sv\u0117riau 105 kg (\u016bgis 162 cm). Pasirinkau kelio s\u0105nario endoprotezavimo operacij\u0105 ir kartu prad\u0117jau ie\u0161koti b\u016bd\u0173, kaip efektyviai numesti svorio. Supratau, kad pad\u0117ti gali tik operacija. Ie\u0161kojau informacijos apie tai, kokios \u012fstaigos atlieka kokias operacijas. Radau informacijos, kad \u0161iandien nutukim\u0105 galima gydyti endoskopi\u0161kai, t. y. net be ma\u017ey\u010di\u0173 pj\u016bvi\u0173, kurie daromi laparoskopijos metu. U\u017esiregistravau konsultacijai pas chirurg\u0105, gydytoj\u0173 komisija \u012fvertino mano sveikat\u0105, motyvacij\u0105 ir pasirengim\u0105 drasti\u0161kai keisti gyvenimo b\u016bd\u0105 po operacijos. Ties\u0105 sakant, tuo metu jau buvau gana motyvuotas, nes perspektyva kent\u0117ti skausm\u0105, gyventi tarp keturi\u0173 sien\u0173 ir b\u016bti priklausomam nuo kit\u0173 man\u0119s visi\u0161kai netenkino. \u0160iandien, pra\u0117jus daugiau nei 1,5 met\u0173 po operacijos ir at\u0161vent\u0119s 50-\u0105j\u012f gimtadien\u012f, supratau, kad sprendimas radikaliai gydyti nutukim\u0105 buvo geriausia dovana sau pa\u010diam. Sveriu 82 kg ir neketinu sustoti, nes mano motyvacija, matant rezultatus, tik sustipr\u0117jo. Be to, nevartoju vaist\u0173 nuo hipertenzijos, taip pat vartoju ma\u017eiau vaist\u0173 diabetui gydyti.”<\/p>\n\n\n\n
Kuo patrauklus endoskopinis skrand\u017eio ma\u017einimas? Vienas i\u0161 endoskopinio skrand\u017eio ma\u017einimo pradinink\u0173 Lietuvoje, Klaip\u0117dos universitetin\u0117s ligonin\u0117s filialo „J\u016brinink\u0173 ligonin\u0117” bendrosios praktikos chirurgas Olegas Deduchovas pastebi, kad pacientui svarbu paai\u0161kinti tiek pa\u010di\u0105 proced\u016br\u0105, tiek ko tik\u0117tis po jos, kaip jis jausis, kaip tur\u0117s maitintis, kaip greitai ir kiek gali tik\u0117tis numesti svorio. Tod\u0117l pacientus pirmiausia konsultuoja medik\u0173 komanda: \u0161eimos gydytojas, dietologas, chirurgas, endokrinologas ir psichologas. „Laukiamas endoskopinio skrand\u017eio ma\u017einimo poveikis yra ma\u017edaug 20 proc. bendros k\u016bno mas\u0117s suma\u017e\u0117jimas. D\u017eiaugiam\u0117s, kad m\u016bs\u0173 pacientai prane\u0161a netek\u0119 30-60 kg. Didelis \u0161ios operacijos privalumas yra tas, kad endoskopinis skrand\u017eio ma\u017einimas yra orientuotas \u012f ilgalaik\u012f efekt\u0105 ir didesn\u012f svorio suma\u017e\u0117jim\u0105”, – pa\u017eymi chirurgas. Pacientai da\u017eniausiai domisi proced\u016bra ir komplikacij\u0173 rizika. „Endoskopin\u0117s proced\u016bros metu skrandis sulankstomas ir suspaud\u017eiamas i\u0161 vidaus, suformuojant „vamzdel\u012f”, naudojant special\u0173 vienkartin\u012f prietais\u0105, pritvirtint\u0105 prie endoskopo. Taip suma\u017einamas skrand\u017eio t\u016bris, kuriame telpa apie 150 ml maisto ir (arba) skys\u010dio. Tai neleid\u017eia daug valgyti. Ta\u010diau tai n\u0117ra vienintelis svarbus dalykas. Pagrindiniai veikimo mechanizmai yra ne tik tai, kad telpa ma\u017eiau maisto, bet ir tai, kad sul\u0117t\u0117ja jo i\u0161tu\u0161tinimas, tod\u0117l sotumo jausmas trunka ilgai. \u0160is naujovi\u0161kas metodas pasi\u017eymi ma\u017eesne komplikacij\u0173 rizika, n\u0117ra pooperacini\u0173 chirurgini\u0173 \u017eaizd\u0173. Endoskopinis skrand\u017eio ma\u017einimas d\u0117l savo specifikos turi ma\u017eiausiai \u0161alutini\u0173 poveiki\u0173, palyginti su kitais chirurginiais skrand\u017eio ma\u017einimo metodais, kurie yra invaziniai. Jis yra 10 kart\u0173 saugesnis u\u017e chirurgines operacijas”, – moksli\u0161kai \u012frodyta informacija dalijasi ekspertas.<\/p>\n\n\n\n
Suma\u017einus svor\u012f, pager\u0117ja ir gretutin\u0117s ligos. Daugeliui \u017emoni\u0173 normalizuojasi kraujosp\u016bdis arba jam kontroliuoti reikia ma\u017eiau vaist\u0173. Cukriniu diabetu sergantiems \u017emon\u0117ms pager\u0117ja glikemijos kontrol\u0117, kai kurie pacientai visi\u0161kai pasveiksta, o kitiems reikia ma\u017eesni\u0173 vaist\u0173 dozi\u0173 cukraus kiekiui kraujyje palaikyti. Pager\u0117ja miego kokyb\u0117, s\u0105nariai patiria ma\u017eesn\u0119 \u012ftamp\u0105 ir atitinkamai ma\u017eiau vargina skausmas, pacientas daugiau juda. „Viskas tarpusavyje susij\u0119. Proced\u016bros tikslas – ne tik suma\u017einti svor\u012f, bet ir pagerinti su antsvoriu ar nutukimu susijusi\u0173 lig\u0173 kontrol\u0119”, – pabr\u0117\u017eia O. Deduchovas.<\/p>\n\n\n\n
Kokie tolesni veiksmai atliekami po operacijos? Pasak O. Deduchovo, pacientus planuojama steb\u0117ti 2 metus. \u0160iandien ma\u017edaug 2\/3 j\u0173 laikosi \u0161io plano: jie lankosi pas dietologus, atlieka kraujo tyrimus ir yra stebimi, ar jiems netr\u016bksta maistini\u0173 med\u017eiag\u0173. Prireikus mityba koreguojama. „M\u016bs\u0173 pacientai yra motyvuoti ir tai lemia gerus rezultatus. Ta\u010diau praktika rodo, kad po 1-2 met\u0173 svoris gali prad\u0117ti did\u0117ti. Tod\u0117l labai svarbu nuosekliai laikytis rekomendacij\u0173, nes skrand\u017eio ma\u017einimas – tai tik sveikesnio gyvenimo b\u016bdo prad\u017eia, ji tur\u0117t\u0173 tapti neatsiejama gyvenimo dalimi. Svarbu i\u0161siugdyti gerus \u012fpro\u010dius, kurie, matant teigiamus poky\u010dius, tur\u0117t\u0173 tapti paprasti ir malon\u016bs”, – pabr\u0117\u017eia chirurgas.<\/p>\n\n\n\n
Kam ir kada rekomenduojama \u0161i proced\u016bra? Gydytojas pa\u017eymi, kad pacientai, kuri\u0173 k\u016bno mas\u0117s indeksas (KMI) yra didesnis nei 30, tur\u0117t\u0173 konsultuotis d\u0117l skrand\u017eio ma\u017einimo. Ypa\u010d jei asmuo jau turi gretutini\u0173 lig\u0173. „Kita vertus, net ir nesant gretutini\u0173 lig\u0173, kai KMI vir\u0161ija 30, b\u016btina konsultuotis. Raginu \u017emones kreiptis pagalbos \u012f specialistus ir kuo anks\u010diau prad\u0117ti gydyti nutukim\u0105, nelaukti ir nepriaugti svorio. Kuo ma\u017eesnis nutukimo laipsnis, tuo lengvesnis ir efektyvesnis gydymas, ma\u017eesn\u0117 kit\u0173 gretutini\u0173 lig\u0173 rizika”, – ragina chirurgas.<\/p>\n\n\n\n