Papildomi kilogramai kaupiasi palaipsniui, o žmogaus organizmas prie to prisitaiko, todėl jų žalingas poveikis pasireiškia ne iš karto. Net ir tie, kurie turi antsvorio, ne visada imasi priemonių savo svoriui kontroliuoti, nors nutukimas yra daugiau kaip 200 ligų rizikos veiksnys. O tie, kurie bandė tai padaryti patys arba padedami dietologo, dažnai nusivilia, nes numetę 10 kg, vėl priauga 15 kg.
2023 m. Lietuvos sveikatos būklės apžvalgoje teigiama, kad 2019 m. nutukusių suaugusiųjų dalis padidėjo iki 18 proc. ir buvo didesnė už Europos Sąjungos (ES) vidurkį. Tačiau nerimą turėtų kelti ne tik tai, kad beveik kas penktas suaugęs mūsų šalies gyventojas yra nutukęs, bet ir tai, kad nutukimas prisideda prie mirčių, kurių galima išvengti. Vertinant mirtis, kurių buvo galima išvengti taikant prevencijos ir sveikatos priežiūros priemones, Lietuvoje mirtingumo rodikliai yra vieni didžiausių ES. 2020 m. išvengiamas mirtingumas padidėjo iki 340 mirčių 100 000 gyventojų. Palyginimui, ES vidurkis yra 180 atvejų 100 000 gyventojų. Toje pačioje apžvalgoje taip pat teigiama, kad maždaug 44 proc. visų 2019 m. Lietuvoje užregistruotų mirties atvejų gali būti susiję su elgsenos ir aplinkos rizikos veiksniais. O apie 25 proc. visų mirčių (9500 mirčių) lėmė su mityba susiję rizikos veiksniai (įskaitant mažą vaisių ir daržovių vartojimą, didelį cukraus ir druskos suvartojimą). Šis rodiklis gerokai viršija ES vidurkį, kur su mityba susiję rizikos veiksniai lėmė 17 proc. mirčių.
Kodėl nutukimas toks pavojingas? Nutukimas skatina širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus (arterinę hipertenziją, koronarinę širdies ligą), diabetą, aterosklerozę, tulžies pūslės akmenligę, kepenų suriebėjimą, osteoartritą (sąnarių ligas), giliųjų venų trombozę, miego apnėją ir nevaisingumą. Nutukimas didina insulto riziką ir gali sukelti tokią pačią smegenų neurodegeneraciją kaip ir Alzheimerio liga.
Nutukę žmonės turi didesnę riziką susirgti daugiau nei 18 rūšių vėžiu (krūties, gimdos, storosios žarnos, tulžies pūslės, skrandžio, stemplės, kepenų, kasos, kiaušidžių, inkstų, prostatos ir kt.), o jei jie suserga vėžiu, prognozė ir mirties rizika yra blogesnė. Nutukę žmonės paprastai serga ne viena, o keliomis lėtinėmis ligomis. Dažniausios iš jų yra arterinė hipertenzija, diabetas, sąnarių ir stuburo ligos bei depresija.
Perspektyva būti uždarytam tarp keturių sienų buvo nepriimtina.” Jūratė mano, kad jos svorio metimo kelionė panaši į daugelio moterų: „Tikriausiai, kaip ir visi kiti, kai buvau jauna, apkūnumas man netrukdė. Bėgant metams kilogramai vis didėjo. Po kiekvieno gimdymo priaugdavau 10 ar daugiau kilogramų. Tačiau dėl savo svorio nejaučiau jokio skausmo ar apribojimų: lankiau linijinius šokius, savaitgalius leisdavau mūsų sodyboje, prižiūrėjau gėlynus. Ligos atsirado palaipsniui: pirmiausia – aukštas kraujospūdis ir vaistai jam kontroliuoti, paskui diabetas – ir dar daugiau vaistų. Žinoma, stengiausi numesti bent kelis kilogramus: Išbandžiau įvairias dietas, protarpinį badavimą, bet svoris vis augo. Supratimas, kad reikia kreiptis į specialistus ir būtinai mesti svorį, atėjo tada, kai pradėjo smarkiai skaudėti kelio sąnarius. Vaistai buvo praktiškai nenaudingi, kiekvienas žingsnis sukeldavo skausmą. Kelionės į mūsų sodybą tapo kankinimu, jau nekalbant apie šokius. Gydytojas paaiškino, kad dėl mano kūno svorio ir mechaninės perkrovos susidėvėjo kelio sąnario kremzlė ir ją reikia operuoti. Kartu jis įspėjo, kad turiu numesti svorio, nes dėl per didelio svorio susidėvės ir kiti sąnariai, o net ir pakeistas sąnarys dėl per didelio svorio susidėvės greičiau. Tuo metu svėriau 105 kg (ūgis 162 cm). Pasirinkau kelio sąnario endoprotezavimo operaciją ir kartu pradėjau ieškoti būdų, kaip efektyviai numesti svorio. Supratau, kad padėti gali tik operacija. Ieškojau informacijos apie tai, kokios įstaigos atlieka kokias operacijas. Radau informacijos, kad šiandien nutukimą galima gydyti endoskopiškai, t. y. net be mažyčių pjūvių, kurie daromi laparoskopijos metu. Užsiregistravau konsultacijai pas chirurgą, gydytojų komisija įvertino mano sveikatą, motyvaciją ir pasirengimą drastiškai keisti gyvenimo būdą po operacijos. Tiesą sakant, tuo metu jau buvau gana motyvuotas, nes perspektyva kentėti skausmą, gyventi tarp keturių sienų ir būti priklausomam nuo kitų manęs visiškai netenkino. Šiandien, praėjus daugiau nei 1,5 metų po operacijos ir atšventęs 50-ąjį gimtadienį, supratau, kad sprendimas radikaliai gydyti nutukimą buvo geriausia dovana sau pačiam. Sveriu 82 kg ir neketinu sustoti, nes mano motyvacija, matant rezultatus, tik sustiprėjo. Be to, nevartoju vaistų nuo hipertenzijos, taip pat vartoju mažiau vaistų diabetui gydyti.”
Kuo patrauklus endoskopinis skrandžio mažinimas? Vienas iš endoskopinio skrandžio mažinimo pradininkų Lietuvoje, Klaipėdos universitetinės ligoninės filialo „Jūrininkų ligoninė” bendrosios praktikos chirurgas Olegas Deduchovas pastebi, kad pacientui svarbu paaiškinti tiek pačią procedūrą, tiek ko tikėtis po jos, kaip jis jausis, kaip turės maitintis, kaip greitai ir kiek gali tikėtis numesti svorio. Todėl pacientus pirmiausia konsultuoja medikų komanda: šeimos gydytojas, dietologas, chirurgas, endokrinologas ir psichologas. „Laukiamas endoskopinio skrandžio mažinimo poveikis yra maždaug 20 proc. bendros kūno masės sumažėjimas. Džiaugiamės, kad mūsų pacientai praneša netekę 30-60 kg. Didelis šios operacijos privalumas yra tas, kad endoskopinis skrandžio mažinimas yra orientuotas į ilgalaikį efektą ir didesnį svorio sumažėjimą”, – pažymi chirurgas. Pacientai dažniausiai domisi procedūra ir komplikacijų rizika. „Endoskopinės procedūros metu skrandis sulankstomas ir suspaudžiamas iš vidaus, suformuojant „vamzdelį”, naudojant specialų vienkartinį prietaisą, pritvirtintą prie endoskopo. Taip sumažinamas skrandžio tūris, kuriame telpa apie 150 ml maisto ir (arba) skysčio. Tai neleidžia daug valgyti. Tačiau tai nėra vienintelis svarbus dalykas. Pagrindiniai veikimo mechanizmai yra ne tik tai, kad telpa mažiau maisto, bet ir tai, kad sulėtėja jo ištuštinimas, todėl sotumo jausmas trunka ilgai. Šis naujoviškas metodas pasižymi mažesne komplikacijų rizika, nėra pooperacinių chirurginių žaizdų. Endoskopinis skrandžio mažinimas dėl savo specifikos turi mažiausiai šalutinių poveikių, palyginti su kitais chirurginiais skrandžio mažinimo metodais, kurie yra invaziniai. Jis yra 10 kartų saugesnis už chirurgines operacijas”, – moksliškai įrodyta informacija dalijasi ekspertas.
Sumažinus svorį, pagerėja ir gretutinės ligos. Daugeliui žmonių normalizuojasi kraujospūdis arba jam kontroliuoti reikia mažiau vaistų. Cukriniu diabetu sergantiems žmonėms pagerėja glikemijos kontrolė, kai kurie pacientai visiškai pasveiksta, o kitiems reikia mažesnių vaistų dozių cukraus kiekiui kraujyje palaikyti. Pagerėja miego kokybė, sąnariai patiria mažesnę įtampą ir atitinkamai mažiau vargina skausmas, pacientas daugiau juda. „Viskas tarpusavyje susiję. Procedūros tikslas – ne tik sumažinti svorį, bet ir pagerinti su antsvoriu ar nutukimu susijusių ligų kontrolę”, – pabrėžia O. Deduchovas.
Kokie tolesni veiksmai atliekami po operacijos? Pasak O. Deduchovo, pacientus planuojama stebėti 2 metus. Šiandien maždaug 2/3 jų laikosi šio plano: jie lankosi pas dietologus, atlieka kraujo tyrimus ir yra stebimi, ar jiems netrūksta maistinių medžiagų. Prireikus mityba koreguojama. „Mūsų pacientai yra motyvuoti ir tai lemia gerus rezultatus. Tačiau praktika rodo, kad po 1-2 metų svoris gali pradėti didėti. Todėl labai svarbu nuosekliai laikytis rekomendacijų, nes skrandžio mažinimas – tai tik sveikesnio gyvenimo būdo pradžia, ji turėtų tapti neatsiejama gyvenimo dalimi. Svarbu išsiugdyti gerus įpročius, kurie, matant teigiamus pokyčius, turėtų tapti paprasti ir malonūs”, – pabrėžia chirurgas.
Kam ir kada rekomenduojama ši procedūra? Gydytojas pažymi, kad pacientai, kurių kūno masės indeksas (KMI) yra didesnis nei 30, turėtų konsultuotis dėl skrandžio mažinimo. Ypač jei asmuo jau turi gretutinių ligų. „Kita vertus, net ir nesant gretutinių ligų, kai KMI viršija 30, būtina konsultuotis. Raginu žmones kreiptis pagalbos į specialistus ir kuo anksčiau pradėti gydyti nutukimą, nelaukti ir nepriaugti svorio. Kuo mažesnis nutukimo laipsnis, tuo lengvesnis ir efektyvesnis gydymas, mažesnė kitų gretutinių ligų rizika”, – ragina chirurgas.